VU Vasaros iššūkis – tai: Universiteto bendruomenę jungianti iniciatyva vasaros metu būti fiziškai aktyviais ir, fiksuojant rezultatus elektroninėje erdvėje, varžytis su kitais bei savimi – vakar, šiandien, rytoj.

Kokiais trimis sakiniais pakviestumėte draugą ar kolegą dalyvauti „VU Vasaros iššūkyje“?

Ar tau patinka sportuoti? Ar tau patinka vasara, draugų būrys ir iššūkiai? Tai prisijunk prie draugų VU Vasaros iššūkyje!

 

O kaip įtikinėtumėte savo mamą, jei ji būtų VU darbuotoja?

Bandau įsivaizduoti, kas galėtų priversti atostogaujantį darbuotoją prisijungti prie VU informacinės sistemos.

Gal noras surinkti ne tik mokslinio, bet ir fizinio aktyvumo taškus?

 

Kas prisijungti prie informacinės sistemos atostogų metu paskatino Jus?

Geras klausimas.

Vasaros metu VU kendo klubo veikla tęsiasi. Klubas sportuoja, dalyvauja įvairiose varžybose. Aš taip pat sportuoju, o kaip klubo vadovas turiu rūpintis įvairiais organizaciniais klausimais.

Ši veikla dažnai mane suveda su įdomiais ir kūrybingais žmonėmis.

Kartą iš jų išgirdau apie VU Vasaros iššūkį. Prisijungęs prie informacinės sistemos pamačiau, koks didelis būrys kolegų vasarą sportuoja ir kad projekto dėka galima ne tik vesti savo fizinio aktyvumo dienoraštį, bet ir palyginti jį su kitų fakultetų kolegų fiziniu aktyvumu.

 

Esate Vilniaus universiteto Kendo klubo vadovas. Jei atsitiktinai gatvėje sutiktas VU Vasaros iššūkio dalyvis paklaustų Jūsų, kas yra kendo, ką atsakytumėte?

Trumpai tai – japoniško fechtavimosi menas. O jeigu šiek tiek plačiau, – tai tradicinės japonų kovos kardais pagrindu sukurta dvikovinė sporto šaka.

 

Ar kendo dėka įgytus įgūdžius taikote gyvenime?

Taip. Beje, gerai atsimenu, kaip nutariau keisti savo gyvenimo būdą.

Mano profesija – odontologas, susijusi su priverstine kūnu padėtimi darbo metu. Taigi, buvo pradėję varginti „civilizacijos ligos“: pastovus nugaros skausmas, padidėjęs cukraus lygis kraujyje, antsvoris.

Tai buvo problemos, su kuriomis kendo puikiai padėjo susitvarkyti. Tik vėliau aš sužinojau, kad kendo yra vienas iš keleto kovos menų, kurių misija yra žmogaus charakterio ugdymas.

Kendo praktika  – tai ne tik ta vieta, kur išliejame susikaupusį stresą, bet ir vieta, kur susiduri su pastoviais išūkiais, turi išmokti valdyti savo emocines būsenas, vidinius konfliktus.

Dvikovos menas leidžia išgyventi „čia ir dabar” būseną, kai turi susikoncentruoti į esamą akimirką ir negalvoti, kas buvo ar bus. Tai leidžia išvysti save tokį, koks esi, ir pajusti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Ir aš tikiu, kad šis kelias man padeda tapti geresniu žmogumi.

 

Kokia vasaros metafora Jums arba kendo artimiausia: stabtelėjimas, ėjimas atgal ar ėjimas pirmyn?

Man vasara – tai puikus metas „sustoti“, perskaityti knygą. Knyga kartais leidžia išgyventi kito žmogaus sukauptą patirtį, kurios savo gyvenime neįgytum. Taip pat vasara – puikus metas ieškoti sau mielos fizinės veiklos.

Pavyzdžiui, kendo man leidžia realizuoti tas savybes, kurių negalėčiau sau leisti parodyti kasdieniniame gyvenime ar gydytojo darbe.

Sporto salėje mes gyvename „šioje akimirkoje”: šaukiame, kertame, darome psichologinį ir fizinį spaudimą oponentui, kartais stengiamės dominuoti. Bet atrodytume keistai, jei darbe ar šeimoje taptume „dabartistais“, galvojančiais tik apie šią akimirką ar tik apie save.

„Ėjimui atgal“ savo vasaroje vietos nerasčiau. O ir kendo nėra atsitraukimo ar gynybos. Yra tik puolimas arba kontraataka.

Linkiu visiems Vasaros iššūkio dalyviams judėti pirmyn!